Pajūryje – antroji Lietuvos lėlininkų stovykla

04 Rgp Pajūryje – antroji Lietuvos lėlininkų stovykla

Rugpjūčio 9–11 d. ant Lietuvos marių kranto, netoli Svencelės, jau antrą kartą į vasaros stovyklą rinksis Lietuvos lėlininkai. Šio susitikimo organizatorius – „Lietuvos nacionalinis UNIMA centras“ (Lietuvos lėlininkų sąjunga), priklausantis ir tarptautinei 1929 m. Prahoje įkurtai UNIMA (Union Internationale de la Marionette) organizacijai. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Pasak teatrologės Ingridos Ragelskienės, 2020 m. įvykusi lėlininkų stovykla Gelgaudiškyje įsiminė Vienybe. Prieš trejus metus trys dešimtys į stovyklą susirinkusių menininkų nuo pirmos dienos sudarė kūrybinį vienį, tikrą profesinę bendruomenę, neskaidomą dalinimosi į sostinę ir regionus, jaunus ir senus, patyrusius ir debiutuojančius profesionaliajame teatre.

Vienybė, bendravimas ir šaknys yra esminiai bendruomenės pamatai. Siekdami tvirtinti bendruomenės pamatus, šiemet stovykloje susibursiantys Lietuvos lėlininkai semsis teorinių ir praktinių žinių apie kultūros vadybą, dokumentinio teatro ypatumus, videomeną lėlių teatre, pažindinsis su marionečių lėlių teatru, bendraus, bendradarbiaus, gamins lėles ir valdys jas pasitelkdami bunraku teatro priemones. Lėlių teatro kūrėjai rinksis iš skirtingų Lietuvos kampelių. Stovykloje dalyvaus edukatoriai ir lėlių teatro praktikai iš Vilniaus teatro „Lėlė“, Kauno valstybinio lėlių teatro, Klaipėdos lėlių teatro, Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“, Marijampolės lėlių teatro, individualiai kuriantys lėlininkai.

Anot UNIMA prezidentės Aušros Bakanaitės, „Lietuvos lėlių teatras yra įdomus, profesionalus savo menine raiška, sprendimais, tačiau dėl studijų, mokymosi galimybių trūkumo, mažesnio finansavimo, lyginant su kitomis scenos menų sritimis, lėlių teatras Lietuvoje atsilieka, trūksta galimybių susipažinti ne tik su užsienio kūrėjų, bet ir su savo šalies lėlininkų darbais. Tokio pobūdžio susitikimai, bendro darbo procesai yra labai svarbūs ir reikalingi tam, kad lėlių teatro meno žanras gyvuotų ir būtų konkurencingas su kitais menais.“

Bendravimas ir komunikavimas yra esminis kūrėjų įrankis. Stovyklos metu šiuos įrankius suvaldyti padės Audrius Karečka – laukais ir miškais vaikščioti mėgstantis menininkas, kūrybininkas, verslo komunikacijos specialistas, autorius, kuratorius, moderatorius.

Stovykloje paskaitas skaitys žinomi Lietuvos kultūros teoretikai ir praktikai. Apie į kūrybinį procesą orientuotus kultūros vadybos ypatumus, finansų paieškos modelius, projektų valdymo pavyzdžius, auditorijų įtraukties galimybes savo paskaitoje kalbės Goda Giedraitytė. Apie dokumentinį teatrą, dramaturginius pagrindus dalinsis dramaturgas, profesionalas, audiovizualinio meno kūrėjas Rimantas Ribačiauskas. Videomenininkas Mikas Žukauskas supažindins su lėlių teatro galimybėmis videomene ir provokatyviai klaus „Gal nenaudokime video?“. Savo įgyta patirtimi kūrybinėse dirbtuvėse dalinsis Kauno lėlių teatro aktorė Indrė Endriukaitė, supažindinsianti su individualiai, porose ar grupėse atliekamais pratimais, kurie padeda išlaisvinanti unikalų ryšį tarp kūno, judesio, balso ir kūrybiškumo. O Klaipėdos lėlių teatro režisierė, dalininkė ir konstruktorė Aušra Bakanaitė pristatys įgytą patirtį Vokietijoje, marionečių kūrybinėse dirbtuvėse. Be teorinių paskaitų lėlininkai turės galimybę ugdyti ir praktinius gebėjimus su Eugenijumi Slavinsku (bunraku teatro atstovu), o Vilniaus teatro „Lėlė“ aktorė ir choreografė Sigita Mikalauskaitė kvies išlaisvinti kūną ir mintis rytinėse sesijose.

Lietuvos lėlininkų stovykla – protui, kūnui ir sielai.

Įsikvėpti ir įvėpti kitus!