21 Kov Sveikinimas Tarptautinės lėlininkų dienos proga!
Lėlių teatro prigimtį geriausiai nusako atgaivinimo stebuklas: negyvą paversti gyvu, pasitelkus šiai meno rūšiai būdingas priemones gebėti kiekvieną daiktą prikelti iš nebūties ir įpūsti jam sielą, suteikti sąstingiui judesio dimensiją, iš chaoso sukurti dermę ir prasmę. Šių dienų siaubo akivaizdoje kaip niekad svarbu nepaleisti šios kūrybos, o ir – norėtųsi tikėti – gyvenimo paradigmos. Būtų naivu sakyti, kad tik šiandien susidūrėme su tokio masto blogiu, tačiau ne vienai mūsų kartai tai pirmą kartą vyksta taip arti namų slenksčio, negrįžtamai griauna pasaulio tvarką, prie kurios mūsų gražios laisvės dešimtmečiais jaukiai pripratome, pamina bet kokį saugumo, kad ir apgaulingo, jausmą, verčia abejoti ateitimi, o dažnam mūsų – gal net žadina apatiją ją planuoti ir kurti. Dabar, kai pasaulis kaip niekada turėtų susivienyti, kad įveiktų globalias klimato kaitos problemas ir sumažintų masinio rūšių išnykimo grėsmę, viena galinga valstybė nusprendžia į visa tai spjauti ir paminti kitos valstybės žmonių orumą, teisę į laisvę ir pasirinkimą. Matyt svarbiausia, ką šioje banalaus, bet tokio destruktyvaus blogio akivaizdoje pamatėme ir prisiminėme, yra vienybės galia. Tik kartu – nepasiduodami, koja kojon, tvirtai kabindamiesi į čia ir dabar, nusivalydami nevilties ir bejėgiškumo dulkes, kurdami, puoselėdami gyvybę ir humanistines vertybes – įveiksime ir šitą išbandymą.
Šiandien viso pasaulio lėlininkai turėtų švęsti Tarptautinę lėlininkų dieną. Sakau „turėtų“, nes švęsti vargu ar pavyks. Ir vis dėlto norisi paraginti visus susiburti, prisiminti šalia esančius šios nuostabios profesijos žmones, pabūti kartu, kalbėtis, net jei sunku rasti žodžius, verkti ir juoktis, projektuoti šviesią ateitį, ir nepamesti prasmės tame, ką darome. Tai ypač svarbu ir dėl to, kad dabar šalia mūsų yra dar daugiau žmonių, kuriems valanda, praleista lėlių teatre, gali nušviesti dieną, padėti akimirkai atitrūkti nuo geliančio skausmo, nusišypsoti, net jei tik puse lūpos, trumpa nereikšminga istorija praskaidrinti telefoninį pokalbį su likusiais kovoti ten. Joks menas pasaulio neišgelbės, tačiau jis gali išgelbėti vieną vieno žmogaus dieną. O gal net visas dvi dviejų žmonių dienas. Ir taip po truputį, visi kartu, būdami tam pačiam mieste ar skiriami karo fronto linijų, vėl pradėsim statyti tai, kas sugriauta.
Post tenebras lux – lai tai būna burtažodis. Su jūsų diena, brangūs lėlininkai!
No Comments