UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay sveikinimas Tarptautinės lėlininkų dienos proga

21 Kov UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay sveikinimas Tarptautinės lėlininkų dienos proga

Nuo 2003 metų Tarptautinės lėlininkų sąjungos UNIMA iniciatyva švenčiama Tarptautinė lėlininkų diena yra puiki proga pagerbti šį vertingą antikinį meną.

Subtilių judesių įgūdžiai. Gesto ir iliuzijos, šešėlio ir šviesos sąveika. Kostiumo, formos ir skulptūros meistriškumas. Dramatizavimo, lakoniškumo ir simbolizmo menas. Techninis virtuoziškumas ir poezija. Lėlininkų menas yra universalus. Tai yra tobulas menas.

Perfrazuojant Paul’ą Claudel, lėlės yra judantys žodžiai. Per savo naratyvą lėlės gali įkūnyti kasdienybę bei prikelti pasakojimus ir istorijas iš tolimos praeities. Lėlininkystė yra neįkainojamas paveldo pasireiškimas, o tuo pat metu ir visiškai šiuolaikinis menas, nepriklausomai nuo to, ar lėlės yra iškilmingo ritualo dalis ar šių dienų aktualijų atspindys.

Tai patvirtina ir UNESCO Reprezentatyvusis žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašas, kuriame šiandien jau yra 12 skirtingų šio meno formų. Nuo Kambodžos Sbek thomo khmerų šešėlių teatro iki Slovakijos ir Čekijos lėlių teatro – kiekviena forma reprezentuoja išskirtinę įgūdžių ir tradicijų visumą bei bendrą paveldą, kuris privalo būti išsaugotas.

Šiandien, kai ši trapi meno rūšis susiduria su anksčiau nepatirtais iššūkiais, įsipareigojimas išsaugoti lėlininkystę įgavo dar didesnės reikšmės.

Pirmiausia, koronaviruso (COVID-19) pandemija priminė, kaip mums reikalingas lėlių teatro iš miego budinantis ir įkvepiantis poveikis. Tuo pat metu pandemija atėmė iš daugybės lėlininkų galimybę užsiimti savo amatu, gauti dažnai labai nestabilias pajamas, tuo iškeldama grėsmę lėlininkų meno gebėjimui išgyventi. Dėl šios priežasties UNIMA pastangos finansiškai remti sektoriaus atstovus yra be galo vertinamos ir nusipelnė plačios paramos.

Be šios krizės, lėlininkų menas susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis, kaip ir visa kultūrinė įvairovė apskritai. Ypatingą susirūpinimą tokiai betarpiškai meno šakai, kaip lėlininkystė, kelia kultūrinio gyvenimo persikėlimas į skaitmeninę erdvę.

Tad siekdama nubrėžti ateities viziją ir ieškodama būdų krizei įveikti, praėjusių metų balandį UNESCO inicijavo ResiliArt debatų ciklą, subūrusį menininkus ir kultūros specialistus diskusijoms apie sektoriui iškilusius iššūkius. Remiant UNIMA, 2020 metais įvyko 15 debatų su patyrusiais lėlininkais iš įvairių pasaulio šalių. Dabar  mums reikia remtis patirtimi bei sutelkus visų mūsų jėgas užtikrinti tolesnį lėlininkų meno egzistavimą bei sklaidą, kad jis ir toliau būtų mūsų įkvėpimo šaltiniu.

Šiandien, Tarptautinę lėlininkų dieną, UNESCO išreiškia savo pagarbą visiems, kurie šiais neramiais laikais su įkarščiu ir drąsa rūpinasi šios antikinės meno formos tęstinumu.