LĖLIŲ TEATRO TERAPIJA

Lėlė – ne tik teatro meno atributas. Nuo seniausių laikų lėlių teatras buvo siejamas ir su gydomąja galia. Daugelyje tautų ritualinės lėlės ar kaukės buvo naudojamos „šamanaujant“ ir vaikai buvo „žaidinami“ su lėlėmis – visais laikais. Nors gydomasis lėlių naudojimo poveikis yra stebimas nuo seniausių laikų, tačiau lėlių terapijos terminas susiformavo tik XX a. pradžioje.
Užsienio specialistai – psichoterapeutai, psichologai, specialieji ir socialiniai pedagogai, lėlių teatro menininkai – savo darbe dažnai remiasi įvairiomis tikslingai terapiškai orientuotomis metodikomis. Lietuvoje taip pat stebimas terapiškasis lėlių ir lėlių teatro poveikis ir vis tikslingesnis jo panaudojamas. Šiandien nesunkiai randame informacijos, apie tai, kad prie bibliotekų, dienos centruose, neįgaliųjų ir specialių poreikių ugdymo įstaigose veikia lėlių teatro būreliai, gaminamos lėlės, rengiamos jų parodos. Lėlių teatro poveikio tyrinėjimai priskirtini menų terapijos sričiai, nes šis menas organiškai jungia daugelį dailės sričių (piešimą, skulptūrą, tekstilę, popieriaus, medžio plastiką ir kt.) bei teatro dalykų (gyvą veiksmą, žodį, judesį, muziką, kaukes, lėles, šviesą kt.), kartu su pasakų ir žaidimų terapija.
Šios rubrikos paskirtis yra dalintis informacija apie lėlių terapijos ir edukacijos sritį. Tai – erdvė dalintis žiniomis, patirtimi, savais pasiekimais, pergalėmis, tyrinėjimais, straipsniais, Čia – galimybė gauti ir lėlių teatro specialistų konsultacijų, sužinoti apie kūrybines dirbtuves, organizuojamus mokymus, susipažinti su lėlininkais, besidominčiais lėlių terapijos ir edukacijos sritimi.